2008-20?? kadencijos Seimas

Jau dvi savaitės, kaip Lietuvą krečia pedofilijos skandalas. Vis dažniau pasigirsta gandų, kad į jį kaip sąvadautoja gali būti įpainiota ir seksualiai prievartautos mergaitės motina, o gal dar ir teta. Daugelis šiurpsta nuo tokių versijų. Deja deja … Prie to buvo nuosekliai einama, vykdant nacionalinę šeimos, o tiksliau - komercinės motinystės ir tėvystės, politiką. 

Jei paaiškės, kad motina tikrai pardavinėjo savo vaiką pedofilams, tai bus labai logišką mūsų valdžios vykdomos ciniškos šeimos politikos pasekmė. Juk vaikas Lietuvoje jau senokai paverstas gyva preke, už kurios pagaminimą, atsiprašau, pagimdymą ir auginimą yra mokama motinystės (tėvystės) pašalpa. Kas gali būti amoralesnio už apmokamą komercializuotą motinystę? Man tai nelabai kas ateina į galvą… Taigi nereikia stebėtis, kad pasibaigus pašalpos išmokoms, apmokamos motinos ima ieškoti kitokių būdų, kaip uždirbti iš savo vaiko. Vaikas, motinystė ir tėvystė juk viešai valdžios paskelbti pajamų gavimo šaltiniais. Regis, artėja visiškas ir neišvengiamas fiasko šios politikos, kuri moralines vertybes ir kategorijas transformavo į primityviausią pirkimo - pardavimo objektą.

Jau penkeri metai Lietuva Europos Sąjungoje. Atrodo, bent po truputį turėtų formuotis europietiškas požiūris į gyvenimą ir supančius žmones. Jau turėtų būti mažiau baimių ir daugiau atvirumo pasaulio įvairovei. Deja. Šį kartą Seimo narys P.Gražulis priminė, kad esame gūdžios provincijos runkeliai ir dar ilgai tokiais liksime. Užteko P.Gražuliui prasižioti ir senai nemėžtu lietuvišku tvartu pasmirdo ilgam. Štai jo pateiktas Baudžiamojo kodekso papildymo projektas:

„Tas, kas sistemingai viešai ragino tenkinti lytinę aistrą zoofilijos, nekrofilijos ar homoseksualizmo būdu, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Homoseksualumas (beje ne -izmas), skirtingai nei nekrofilija ir zoofilija, nėra nusikaltimas ar iškrypimas. Homoseksualių santykių nedraudžia jokie įstatymai. Civilizuotose visuomenėse, kokia būti ratifikuodama daugelį tarptautinės teisės aktų įsipareigojo ir Lietuva, homoseksualų ir biseksualų nevaržo ne tik teisinės, bet ir puritoniškos moralės normos. Atitinkamai negalima drausti propaguoti to, kas nėra nei nusikalstama, nei amoralu. Seimo nariui tai puikiai suprantama, nes tai yra kasdieninės jo veiklos ABC. Todėl nors ir puikiai suvokdamas savo siūlomo papildymo ydingumą, bet vis tiek tyčia ciniškai sulygindamas nekrofilus, zoofilus ir homoseksualus, P.Gražulis siekė įžeisdamas homoseksualius bendrapiliečius atkreipti dėmesį į save, kaip į “politiką”.

Pasinaudodamas įstatymų leidybos iniciatyvos teise kaip įrankiu asmeniniam populiarumui siekti, Seimo narys grubiai pažeidė Konstituciją:

21 straipsnio 2 ir 3 dalį, nes žemino homoseksualių žmonių orumą, prilygindamas juos zoofilams ir nekrofilams;

25 straipsnio 1 ir 2 dalį nes siekė kliudyti homoseksualiems žmonėms laisvai skleisti su jų lytine orientacija susijusius įsitikinimus, informaciją bei idėjas;

28 straipsnį ir 29 straipsnio 2 dalį, nes kėsinosi suvaržyti homoseksualių žmonių teises ir laisves dėl šių žmonių savito lytiškumo.

Po viso to normalioje valstybėje P.Gražulis būtų politinis lavonas. Abejoju, ar taip atsitiks Lietuvoje. Įdomu, kiek dar Lietuva toleruos visuomenės kiršinimą vien dėl to, kad vienas ar kitas politikos vištgaidis galėtų pasididinti savo reitingus drabstydamas kitus purvais?

Dagizmas - tai tokia liguista dvasios būsena, kai išsprūsta panašios mintys:

„Jeigu tu nesugebėjai susitvarkyti savo gyvenimo ir užaugini vaiką be tėvo ar be motinos, tai ar tu prisiimi atsakomybę ir kaltę už tai, ar ne? Ar mes gyvename kaip mums patinka, kaip bambaliai varinėjamės? Turi žmogus būti atsakingas, ar ne? Vaikui reikia ir tėvo, ir motinos, kad jis užaugtų pilnavertė asmenybė.“

Ministro (vis dar) R. Dagio penktadieninis pareiškimas „Laisvajai bangai“

Vienintelis būdas neišsirinkti prezidente D.Grybauskaitės - iš viso nebalsuoti pirmame ture, o antrame ture aktyviai balsuoti už D.Grybauskaitės konkurentą (konkurentę). Tokią balsavimo taktiką diktuoja Konstitucijos 81 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal jas į rinkimus atėjus 50% + 1-am rinkėjui, prezidentu jau pirmame ture bus išrinktas kandidatas, gavęs daugiau kaip pusę atėjusių rinkėjų balsų. Taigi prezidentą gali išrinkti 25% + 1-as Lietuvos rinkėjų. Jei į rinkimus ateis mažiau kaip pusė visų rinkėjų, tai norint būti išrinktam prezidentu pirmame ture reikia surinkti ne mažiau kaip 1/3 visų Lietuvos rinkėjų balsų. Tai jau sunkesnis uždavinys, o jei iš viso dalyvautų tik apie 1/3 rinkėjų - apskritai neįmanomas. Todėl tie, kas prieš D.Grybauskaitę, turi asmeniškai stengtis, kad pirmame ture dalyvautų, pavyzdžiui, ne 52% visų rinkėjų, bet tik 48%, o dar geriau - koks 30%. Tuomet daug didesnė antro rinkimų turo tikimybė. D.Grybauskaitės konkurentas antrame ture turėtų šansą surinkti kitų pirmame ture dalyvavusių kandidatų balsus.

Kodėl nereikėtų rinktis D.Grybauskaitės? Todėl, kad ši ponia iki šiol buvo vienodai patogi visoms valdžioms: tiek komunistams, tiek konservatoriams, tiek dar vėliau - socdemams. Reiškia, kaip politikė ji neturi jokių pažiūrų. Tai pagrindinė jos savybė, dėl kurios ją pasirinko dabartinė valdančioji dauguma. Be to, geroji ponia dar ir melagė: vaidina nepriklausomą kandidatę, nors yra valdančiosios daugumos statytinė. Kažin, ar tai dera Prezidentui, turinčiam būti visų pirma moraliniu autoritetu, sugebančiu telkti ir vienyti tautą.

Ir už ką Lietuvai tokie silpnapročiai ministrai? Kiek glušas turi būti žmogus, kad nesuprastų, jog ligos pašalpos nemokėjimas pirmas tris darbo dienas reiškia, kad žmonės, užuot gydęsi gripą ar kokį kitą ūmų ir užkrečiamą negalavimą, linkstančiomis kojomis vilksis į darbą ir ten užkrės kitus. Kiek bus komplikacijų dėl pravaikščioto gripo, nušalimo ir pan., kiek kainuos tų komplikacijų gydymas, kiek bus mirčių dėl komplikacijų, mūsų valdžios avigalviai nemąsto.

Vyriausybė išsigando to, kas gali įvykti, prie Seimo susirinkus dvidešimčiai tūkstančių turginių.

Išsigando ir patenkino turginių reikalavimus.

Išvada paprasta: šiandieninėje Lietuvoje savo interesus gali apginti tik tos socialinės grupės, kurios sugeba išgąsdinti valdančiuosius.

Kodėl  ką nors girdėdamas ar skaitydamas apie konservatorius, visuomet neišvengiamai prisimenu:
- SKAT savanorių pasitraukimą į pakaunės miškus;
- tilto per Bražuolę sprogdinimą;
- šiuos įvykius tyrusio Juro Abromavičiaus susprogdinimą;
- “Lietuvos ryto” redakcijos sprogdinimą;
- “Mažeikių naftos” pardavimo aferą;
- “Mažeikių naftos” generalinio direktoriaus G.Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo nužudymą ???

Aiškiai matyti, kad minia prie Seimo taiki ir tyli. Bent jau ta jos dalis, kuri čia nufilmuota. Seimo stiklai dar sveiki. Pasigirsta šūviai. Minioje tai šen tai ten ima sklaidytis dujų debesėliai. Ant žemės mėtosi rūkstantys dujiniai užtaisai. Žmonės kosėdami skirstosi. Panašu, kad stiklų daužymas buvo atsakas į policijos smurtą.

Nepavykęs “ėjimas į liaudį” … Įdomu, o kas iš valdančiosios daugumos galėtų išeiti su žmonėmis pasikalbėti ir būti jų išklausytas? Kažkaip neateina nė vienas toks į galvą… Gal nebent Antanas Fontanas.

Šiaip apie gerus žurnalistus ir apžvalgininkus sakoma: ką matau, apie tą ir dainuoju. Čia aptikau kiek kitokį atvejį. Iš pažiūros protingas ir kai kada net televizijose šmėžuojantis plunksnagraužis įsigudrino pamatyti ir pacituoti net ne vieną, o kelis daugiau nei aiškius profsąjungų reikalavimus, su kuriais jos ėjo į 2009-01-16 mitingą Vilniuje. Pavyzdžiui: didinti minimalų mėnesinį atlygį; nenaikinti darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymo; nemažinti Valstybės tarnybos esamo pareiginio atlyginimo bazinio dydžio ir biudžetinio sektoriaus bazinio dydžio; apmokestinti nekilnojamąjį turtą (sic.); skubotai neliberalizuoti darbo santykių ir pan. Pamatyti pamatė, pacituoti pacitavo, bet čia pat apsiverkė, kad nesuprato, dėl ko buvo protestuojama ir ko tos profsąjungos nori. Vargšas žmogelis – pradinukas suprastų, o jis nesuprato… Po to nebekeista, kad vietoje aiškaus profsąjungų raginimo nenaikinti PVM tarifų lengvatų įžvelgė profsąjungas raginant nenaikinti pačių PVM tarifų, kurių niekas naikinti ir taip nesiruošė. Ko tik nenutinka, kai rašyti norisi (ar reikia), o rašyti nėra apie ką. Nors visai gali būti ir taip, kad išgąsdino, pvz., reikalavimas apmokestinti nekilnojamąjį turtą, tai ėmė ir praskydo. Perfrazuojant patį A.Račą belieka pridurti: nepykit mielasis, bet rašant reikia žinoti dėl ko ir apie ką rašai. Antraip viskas tampa farsu…